PASKUI SVAJONĘ IKI KANADOS – MŪSŲ GIMNAZIJOS MOKINIO ISTORIJA

 Iš Kanados grįžo mūsų gimnazijos 7b klasės mokinys Marcinas Joteiko, kartu su „Hockey Punks“ komanda dalyvęs viename didžiausių pasaulyje jaunimo ledo ritulio turnyrų – Quebec International Pee-Wee Hockey Tournament.

Marcino pasakojimas. Nuo tada, kai pradėjau treniruotis ledo ritulį ir bandžiau derinti mokslą gimnazijoje su kasdienėmis treniruotėmis, svajojau žaisti tarptautinėse varžybose. Ne visada buvo lengva: pamokos, kontroliniai darbai, o po pietų treniruotės ir išvykos į rungtynes. Todėl galimybė išvykti į Kanadą man buvo išties labai svarbi.

Turnyre dalyvavo apie 170 komandų iš įvairių šalių. Vien dalyvavimas buvo didžiulė patirtis. Žaidėme didelėje arenoje, stebint tūkstančiams sirgalių. Žinojome, kad čia kadaise rungtyniavo ir NHL žaidėjai – tai paliko didžiulį įspūdį.

 Pradžia nebuvo lengva. Oro linijos „Lufthansa“ paskelbė streiką ir kurį laiką nebuvo aišku, ar apskritai išskrisime. Po 26 valandų kelionės per kelis miestus pagaliau pasiekėme Kanadą – pavargę ir be dalies įrangos, tačiau pasirengę žaisti.

Pirmosios rungtynės buvo neįtikėtinos. Pralaimėjome 1:3, tačiau paskutinėmis minutėmis išlyginome rezultatą, o pratęsimo metu pelnėme pergalingą įvartį. Tai buvo didžiulis džiaugsmas. Kai sirgaliai klausė, iš kur esame, su pasididžiavimu atsakydavome - iš Lietuvos.

Vėliau žaidėme su labai stipria „Boston Junior Bruins“ komanda. Kitos komandos jiems pralaimėdavo dideliais skirtumais, o mes iškovojome baudinių seriją. Nugalėjome „England Select Team“, pralaimėjome „Colorado“. Šis turnyras parodė, kad ne visada laimima, tačiau kiekvienos rungtynės suteikia patirties.

Kelionės metu jaučiau ir mokyklos palaikymą. Klasės draugai mane palaikė, mokytojai ne tik laikė kumščius, bet ir parodė supratingumą – kai kuriuos atsiskaitymus galėjau atlikti kitu laiku. Tai labai padeda, kai nori tobulinti savo aistrą ir kartu gerai mokytis. 

Be ledo ritulio turėjome laiko ir pažinti miestą. Aplankėme senąjį Kvebeką, buvome prie Montmorency krioklių, leidomės nuo snieguotų kalvų su pripučiamomis padangomis ir važinėjome užšalusiu ežeru. Taip pat apsilankėme tradiciniame „Sugar Village“, kur pamatėme, kaip gaminamas klevų sirupas, ir patys bandėme pasigaminti saldainius iš karšto sirupo, pilamo ant sniego.

Ši kelionė buvo daugiau nei turnyras. Tai įrodymas, kad verta svajoti ir atkakliai dirbti – net jei tenka derinti mokyklą su intensyviomis treniruotėmis.