Ščecine |
← |
Publikuota: 2026-02-25
Kelionės į Ščeciną įspūdžiais pasidalino IV klasės mokiniai.
Vasario 16–20 dienomis, žiemos atostogų metu, keliavome į Lenkiją. Tai buvo apdovanojimas už darbą, kūrybiškumą ir humoro jausmą: praėjusių metų Vilniaus krašto humoro festivalyje „StuDnia“ pelnėme pagrindinį prizą - kelionę į Ščeciną. Ir pagaliau atėjo metas ją įgyvendinti.
Prie organizacinių detalių prisidėjo su „Wilnoteka“ susiję žurnalistai, o mes galėjome pradėti skaičiuoti dienas iki kelionės. Jau pati kelionė traukiniu iš Vilniaus į Ščeciną tapo nuotykiu. Daugiau nei 12 valandų vagone... Skamba grėsmingai, tačiau iš tiesų tai reiškė ilgas pokalbių valandas, juoką, bendrus ateities planus ir pirmuosius „suaugusio gyvenimo“ apmąstymus. Vagonas akimirkai tapo mūsų mobiliąja klase – tik be skambučių.
Ščecinas mus pasitiko svetingai. Dėl miesto prezidento Piotro Krzysteko geranoriškumo ir paramos galėjome geriau pažinti miestą – aplankėme Technikos ir komunikacijos muziejų, Technoparką „Pomerania“, kur mums pristatytas projektas „Akademinis Ščecinas“. Mums, šių metų abiturientams, tai buvo vertinga galimybė pažvelgti į miestą ir kaip į galimą studijų vietą. Kalbėjomės apie studijų kryptis, tobulėjimo ir darbo galimybes. Kas žino – gal kas nors iš mūsų čia sugrįš jau rudenį?
Viešnagės metu aplankėme ir Dziedzice bei Barlineką – mažesnius miestelius, atskleidusius kitą regiono veidą. Ten buvo ramiau, jaukiau, tačiau ne mažiau įdomu.
Kaip abiturientų klasė suvokiame, kad tai buvo paskutinė mūsų bendra mokyklinė kelionė. Galbūt todėl ji turėjo ypatingą skonį. Daugiau buvo rimtų pokalbių, ateities planų, prisiminimų apie pirmąją klasę. Ši išvyka leido atsikvėpti prieš egzaminų maratoną ir priminė, kad mokykla – tai ne tik atsiskaitymai ir terminai, bet ir žmonės bei bendros patirtys.
Dėkojame Korneliui Andrzejewskiui už kelionės organizavimą ir visko kruopštų suplanuotumą. Taip pat dėkojame mūsų mokytojoms – auklėtojai Alicijai Rosowskai ir mokytojai Lili Wierbiel – už buvimą kartu, rūpestį ir kantrybę.
Ščeciną prisiminsime ne tik kaip tašką žemėlapyje, bet kaip vietą, kurioje Vilniaus Szymono Konarskio gimnazijos mokiniai šventė savo bendrą sėkmę ir – galbūt – simboliškai pradėjo naują etapą.
| ↑ | ← |

